ནང་དུ་འདུས་པ་

[nang du 'dus pa]

a. antarbhū - talpinti, apimti; b. 1) antarbhāva, antarbhāvita - natūralus būvis; įgimtas charakteris, būdingos ypatybės, savybės; 2) kroḍīkaraṇa - talpinimas, apėmimas.